- didžiameilis
- didžiameĩlis, -ė smob. (2) kas labai myli: Ašiai mislijau – motutė mažameilė, ana būta motutės didžiameilės; ašiai mislijau – tėvelis mažameilis, ana būta tėvelio didžiameilio Lkm.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.